Pasvalys

Aplankykite vaizdingų lygumų, darbščių ir nuoširdžių žmonių Pasvalio kraštą Šiaurės Lietuvoje. Derlingi Pasvalio laukai lėmė šimtametes žemdirbystės tradicijas, kurias galime pamatyti Pasvalio herbe – jaučio galva simbolizuoja žemdirbystės centrą, o apyniai – senas šio krašto aludarystės tradicijas. Pirmosios krašto gyvenvietės minimos 13 a. Išlikę Migonių ir Ąžuolpamūšės piliakalniai – vieni lankomiausių turistinių objektų rajone. Rajono teritorijoje teka keletas upių. Didžiausios – Mūša ir Lėvuo. Rajono plotas 1289 km2, gyvena 33,4 tūkst. gyventojų, yra 11 seniūnijų. Rajono teritoriją kerta tarptautinė automagistralė VIA BALTICA.

Pasvalys – rajono centras, išaugęs prie Lėvens ir Svalios upių santakos, įkurtas 1497 m. Miestą garsina krašto muziejus su gausia ir autentiška etnografine ekspozicija. Tai darbo ir buities reikmenys, audiniai, taikomojo liaudies meno dirbiniai. Geologiniai eksponatai atskleidžia krašto geologinės sandaros savitumą, karstinių reiškinių esmę. Ekspoziciją tęsia archeologiniai eksponatai, svarbiausių istorinių įvykių pėdsakai krašte, iš Pasvalio kilusių meno, mokslo žmonių gyvenimo ir veiklos atspindžiai. Kiekvieną mėnesį keičiamos dailės darbų parodos. Plati muziejaus edukacinė veikla.

Kitos lankytinos vietos:

Antano Stapulionio sodyba – muziejus. Čia sukaupta dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekcija yra populiari turistų sustojimo vieta, kur atviroje aikštelėje prie sodybos yra galimybė susipažinti su Pasvalio krašte buvusiomis girnomis, kurios muziejaus iniciatoriaus A. Stapulionio dėka yra surinktos į vieną vietą reprezentuoti populiariausią šioje vietovėje verslą-malimą. Kolekcijoje sukaupta apie 400 eksponatų: 300-girnapusių, 66-dubenuotieji akmenys, yra ir keletas "pėduotųjų" akmenų, akmuo-riboženklis bei malūno krumpliaračių ekspozicija. 

Balsių vandens malūnas. Balsių k., Pasvalio apylinkių sen. 1764 metais – tai vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje, saugomas istorinis paminklas. Jo įrengimų neišliko, restauruotose patalpose įrengta svetainė, poilsiavietė, užsakymai pobūviams priimami iš anksto. Malūne ir jo kieme gausu įrankių ir rakandų, primenančių XIX a. pradžios buitį.

Baltijos kelio kryžių slėnis - atgimimo liudininkas, prie VIA BALTICA kelio rytiniame miesto pakraštyje. Pirmieji kryžiai čia atsirado Baltijos kelio akcijos metu, kuriuos čia paliko, kaip savo dalyvavimo joje ženklus, kitų Lietuvos rajonų atstovai. Slėnis ilgainiui praturtėjo kryžiais, skirtais tam tikriems, kraštui reikšmingiems įvykiams.

Smegduobių parkas. Pradėtas rengti 2004 metais,  8 ha ploto teritorija pietiniame rajono pakraštyje, tarp VIA BALTIKA magistralės ir Panevėžio gatvės, Pasvalyje, kurioje išlikę keliasdešimt įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių.

Joniškėlio dvaras ir parkas – tai vienas seniausių Lietuvos dvarininkų Karpių dvaras, esantis miestelio pakraštyje, prie Mažupės upelio. Šias žemes Karpiai valdė nuo XVII a. iki 1940 metų. Originalus centrinių rūmų pastatas su dorėninio stiliaus kolonomis ir mezoninu, išliko dalis oranžerijos, ūkinių pastatų. Dvarą supa 27 ha parkas, kuriam apie 200 metų. Įdomias ekskursijas po Joniškėlį paruošę vietiniai gidai randa kuo nustebinti turistus.

Paminklas, skirtas 1918-1919 m. Saločiuose žuvusiems savanoriams už krašto nepriklausomybę. Pastatytas 1928 metais, pokaryje buvo nugriautas, o 1989 m. vėl atstatytas.