Kelionės į Platelius
Plateliai, vienas gražiausių ir garsiausią praeitį turinčių Žemaitijos miestelių, įsikūręs vakarinėje Platelių ežero pakrantėje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Plateliai įdomūs savo planine struktūra, su būdinga Žemaitijos miesteliams centrine aikšte, bažnyčia, dvaro sodyba. Kitoje ežero pusėje yra vienas labiausiai lankomų Šaltojo karo muziejus.
Centrinėje Platelių aikštėje stovi šv. Florijono koplytstulpis, paminklas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui (1918–1928) ir Rainių kankinio Balio Korzos atminimui. Įdomi Platelių dvaro sodybos istorija. Iki XVIII a. pabaigos ji buvo LDK nuosavybė, vėliau priklausė prancūzų grafų Šuazel-Gufjė giminei. XIX a. čia gyveno ir kūrė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė. Tai pirmoji moteris rašytoja, istorinėje Lietuvoje rašiusi prancūzų kalba. Valdant Šuazeliams, Platelių dvaras buvo svarbus Žemaitijos kultūros, politikos ir ūkio centras. Architektūrinę ir kraštotvarkinę vertę turinti Platelių dvaro sodyba su išlikusiais pastatais (jauja, oficina, arklidė, svirnas, rūsys) ir parku yra valstybės saugoma kultūros vertybė. Mediniai dvaro rūmai sudegė Antrojo pasaulinio karo metais (1943 m.). Dalis pastatų restauruoti ir pritaikyti visuomenės poreikiams. Visai netoli - Šv. Petro ir Povilo bažnyčia. Šalia jos likusi XIX a. medinė varpinė. Čia yra išlikę daug senųjų paveikslų, liturginių rūbų ir reikmenų. Dalis jų – dailės paminklai. Bažnyčios šventoriuje palaidota viena iš paskutinių Platelių dvaro savininkų Marie Choiseul-Gouffier ir jos brolis Gabriel Choiseul-Gouffier. Šalia dvaro - didelis parkas. Čia auga įspūdingi, gamtos paminklais paskelbti medžiai: storiausias Lietuvoje uosis, vadinamas Raganos uosiu ir Platelių liepa. Platelių parkas – didžiausia šikšnosparnių buveinė visoje Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje, čia užregistruotos 7 šikšnosparnių rūšys, kurių dauguma įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą. Šalia parko yra išlikęs buvęs dvaro sodas, kuriame auga gamtos paminklu paskelbta Platelių vinkšna. Būtinai nueikite iki Platelių ežero apžvalgos aikštelės. Nuo jos atsiveria Platelių ežero panorama su Pliksalės, Pilies, Veršių salomis, Šventorkalnio pusiasaliu ir Plokštinės miškais.
Platelių ežeras didžiausias ir giliausias Žemaitijos ežeras. Jo plotas – 1205 ha, vidutinis gylis –10,5 m, giliausia vieta – apie 48,5 m. Į ežerą įteka 17 mažų upeliukų, o išteka tik Babrungas.
Platelių apylinkėse yra žydams brangi vieta - Litvakų atminimo sodas. Jis pasodintas šalia pagrindinio kelio, kuriuo kasmet pravažiuoja apie pusantro šimto tūkstančių lankytojų iš viso pasaulio. Lietuvos kontūrą žymi visus metus žaliuojantys krūmai, o tose vietose, kuriose buvo 1941-1944 metais sunaikintos žydų bendruomenės, „dygsta“iš metalo kaltos obelys. Savo protėviams atminti jas užsako litvakai iš viso pasaulio. Obuoliai medžiuose įamžina bendruomenėse gyvenusias šeimas.
Dar viena vieta, kurios negalima praleisti - Beržoras, mažą, vienos gatvės kaimą, bei jo puošmeną medinės architektūros stebuklą - Beržoro bažnyčią. Tai vienas seniausių medinių sakralinės architektūros pastatų Lietuvoje (pastatyta 1746m). Aplankykite jos šventoriuje esančias Platelių parapijos kapines, kuriose palaidota nemažai žymių žmonių: tautodailininkas S. Riauba, istorikas muziejininkas J. Mickevičius, pirmasis Panevėžio dramos teatro direktorius Jonas Sakas ir kt. apžiūrėkite atstatytas Kristaus Kryžiaus kelio koplyčias. Kaime ir apylinkėse, kaip ir visoje Žemaitijoje, gausu atstatytų arba išlikusių koplytėlių, kryžių ir koplytstulpių. Atsigaivinkite Beržoro ežere.
Na ir paskutinis labai svarbus objektas - Šaltojo karo muziejus, buvusi sovietinė branduolinių raketų paleidimo bazė.